apspitro

apspìtro verb. praet. Š, NdŽ, Klm, Plt, Vkš, KlvrŽ žr. apspitrėti: Spitrėte apspitraũ JII116(Kv). Tu šiandieną ant vienos akies apspitraĩ VoL310(Rs). Aš apspitráu, o tu apjaksi Slnt. Apspìtro senis – tako nebmato Krš. Apspìtręs vaikesas DūnŽ. \ spitro; apspitro